- dvilipis
- 2 dvilìpis, -ė smob. (2) žr. dvilypukas: Dvilìpiai (juok. įsimylėjėliai) parvažiuo[ja] Štk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dvilipis
Look at other dictionaries:
dvilipis — 1 dvilìpis, ė adj. (2) Slnt, Ms, Šts žr. dvilypis: 1. Pavasariais yra varlių dvilìpių Brs. 2. Dvilipes vagas negalima su ropių žagre apkaupuoti Prk … Dictionary of the Lithuanian Language
